Neregėta Argentina – lietuvio klajūno dienoraštis

Autorius: | Komentarai Laukiame jūsų komentarų! »
Temos: Bendros temos, Rekomenduojam paskaityti, Svetur

Buenos Aires Tango Mokytoja

Daugelio Tango gerbėjų svajonė yra aplankyti Argentiną, tiksliau Buenos Aires ir garsias milongas. Tačiau jei jau nutarėte paaukoti ženklią pinigų sumą tokiai kelionei, kuri nusidrieks per pusę Žemės rutulio, nereikėtų pamiršti, kad Argentina yra milžiniška šalis, su nuostabiais gamtos stebuklais, įdomiomis vietos kultūromis ir žmonėmis.

Leistis į šalies gilumą yra gana drąsus užmojis ir ne kiekvienas turi galimybių tai padaryti, bet jei nusprendėte išmėginti savo laimę, kitų keliautojų patirtis yra ypač naudinga.

Šį kartą visiems siūlau paskaityti mano bičiulio Martyno Savickio (arba tiesiog Marčiaus) kelionės po nematytus Argentinos užkampius dienoraštį. Ilgi žiemos vakarai – idealus laikas skaityti kelionių dienoraščius ir gal net pradėti planuoti savo pačių keliones ;)

I dalisArgentina – Buenos Aires. “Šiaip ar taip, išeinam iš Ezeiza į šiltą ir drėgną vidurnaktį, ir siurbiam į save miesto kvapą. Taksistas skrodžia šešių juostų autostradą 140 kmph greičiu. Pro šalį skrieja 70 km apribojimo ženklai ir miesto žiburiai. Labas Argentina…”

II dalisSanta Maria del Buen Ayre. “San Telmo – bohemščikų rajonėlis. Kavinės, barai, gyva muzika, ledainės, menininkų rūbų ir antikvariato parduotuvėlės, nedideli turgeliai, pardavinėjantys vietinius skanėstus, senus rakandus, plokšteles ir Holivudo memorabilia. Nors jau ir patvinkęs turistų, rajonas dar tebeturi autentišką veidą…”

III dalisBariloche. “Traukinių transportas čia prastai išvystytas, priešingai nei autobusų, todėl perkam autobuso bilietus. Kelionė trunka 18 val, bet Brazilijoje gaminami dviaukščiai autobusai (“Ejecutiva Cama Coche” – ekstra klasės autobusas-lova) – jėga: patogios plačios sėdynės išsitiesia beveik horizontaliai, mandagus berniukas nešioja karštus patiekalus, nemokamus gazuotus gėrimus, vyną, o velyvą naktį pasiūlo šOmpano ar viskio…Mums gi laikas į El Bolson – Argentinos hipių sostinę.”

IV dalisPorro en tu cabeza. “Einu pasišlaistyt gatvelėmis. Visų pastatų sienos apkabinėtos koncertų, ezoterinių paskaitų ir knygynėlių, tai-chi, budizmo, jogos ir kitų religinių praktikų (net Turkijos sufių!), rytų kovos menų, workshopų, parodų, meistrystės pamokų, ekologinių stovyklų, parma-farmingo ir kabinų nuomos skelbimais. Daug gamtos ir pigių kabinų bei kempingų reiškia, kad ši vieta ypač populiari tarp Argentinos jaunimo, kuriam auksas ir sidabras neslegia kišenės. Daug gamtos ir daug vegetarų reiškia, kad čia geriausia vieta prisikimšti sultingiausių vaisių ir traškiausių daržovių…”

V dalisPuerto Piramides. “Augustino sukaltoje kabinoje šnekučiavomės su argentiniečiu Martin, sandalų ir diržų meistru, apie Peninsula Valdes iškyšulį. Saldus dūmas raitėsi pro būdelės duris, o Martin pasakojo apie Puerto Piramides miestelį (“che, este lugar es alucinante!”), ir dūmų vingiuose aš įžvelgiau banginius, orkas ir jūros liūtus, žaidžiančius po žaižaruojančias Atlanto bangas. Ir save, čiuožiantį sandboard’u žemyn kopomis į pliažą…”

Argentinos Ledynai

VI dalisPirmas lietuvis mėnulyje. “Pamažu įsišnekame. Valgau mėsą jau 55 metus, sako sveikai atrodantis padavėjas. Toliau jis pasakoja, kad argentiniečiai išties valgo mėsą kasdien, ir išties tokiomis, puskilograminėmis porcijomis. Jei nepavalgau mėsos kokią dieną, sako nei storas nei plonas padavejas, tai skaudą galvą. Tas pats, jei neišgeriu mate. Aš spėlioju, kad gal šioje kombinacijoje ir glūdi jų paslaptis. Mėsa ir matė.

Sužinojęs, kad mes lietuviai, jis staiga pagyvėja ir ima pasakoti apie čia paplitusią Šlapelių giminę. Garsiausias miesto žmogus pasirodo beesąs Kazimieras Šlapelis, vienas pirmųjų Sarmiento gyventojų, vienas pirmųjų Argentinos lakūnų. Tai jis, skriedamas virš kalnų savo lėktuvu, atrado tą kelią, kuriuo mes atvažiavome. Padavėjas pakviečia prie lango, ir rodo pirštu į gatvę – va, matai, čia paminklas Kazimierui. Žiūriu, tikrai, pagrindinių gatvių sankryžą stebi balto akmens galva. Lituanian massive!..”

VII dalisLedynai. “Prieš akis tvyro 10 km ilgio balta ledo jūra (dar daugiau jo nesimato, ledynas užsisuka už kalnų), vietomis spindinti ledine mėlyna spalva. Virš vandens iškilęs 70 m, po vandeniu jis guli paniręs dar iki 170 m. Jo paviršius nelygus, visas tarsi sudarytas iš smailų sniego-ledo bokštų. Anksti ryte ir vėlai vakare juose žaidžia dienos spalvos. Ledo bokštai atskyla prisikėlimo bažnyčiomis ir virsta į vandenį, nugriaudėdami perkūnu ir nuplaukdami aisbergais…”

VIII dalisEl Chalten. “Atvykom. Šitos stačių kalnų grandinės, kurių tarpekliuose šliaužioja ledynai ir kaupia vandenį ežerai, anksčiau buvo best kept secret alpinistų tarpe. Juos visada gaubė legendos. Monte FitzRoy beveik visada lindi debesyje. Vietiniai indėnai manė, kad tai vulkanas. Tuo buvo tikima iki pat XX amžiaus. Dar po pusšimčio metų prancūzai pirmieji į jį įkopė. Bet net jie buvo įsitikinę, kad kitas kalnas, Cerro Torres, tai jau tikrai neįveikiamas…”

IX dalisUshuaia. “Karts nuo karto prie manęs prisijungia vis kita šunų gauja (šunų čia, kaip ir visuose pietų Patagonijos miesteliuose, daygybė). Kopiu į kalną, apaugusį lenga medžiais. Pasiekių keltuvą, kalnų bare suvalgau guliašą su kniedlikais. Nusileidžiuosi į uostą, vaikštau pakrante, apžiūrinėju laivus. Ragauju Beagle alų – geras švelnus britiško tipo pale ale, bet čia geriamas šaltas. Enjoy, it’s the end of the world – sako servetėlė po bokalu. “End of the world” brendas cia eksploatuojamas maksimaliai…”

X dalisTierra del Fuego. “Kai kažkur prieš penkis šimtus metų Magelanas pirmąkart pasiekė didelę raižytą salą Amerikos gale, jis pastebėjo juodus dūmus, rūkstančius iš vietinių indėnų laužų, skirtų įspėti vieni kitiems apie įsibrovėlius. Taip sala gavo Tierra del Fuego (Ugnies žemė) vardą. Po trijų šimtų metų, jūros ligos išsekinto Beagle kapitonas FitzRoy išmetė inkarą Gerosios Vilties įlankoje. Čia jis (o taip pat ir kitas vėliau pagarsėjęs laivo keleivis – Darvinas) sutiko salos “laukinius” – vietinius Jemeni indėnus, kurie netrukus buvo praktiškai išnaikinti atvykėlių atvežtų ligų ir “civilizavimo” praktikų…”

Pabaigai – Grįžus namo, galima pabandyti išsikepti Asado :) “Kaip kepamas argentinietiškas asado? Iš argentinietiškos jautienos. Kadangi jos sunku čia gauti, tiks lietuviška mėsa, geriausia, kokią galit gaut (tinka pvz. “ypatingai minkšta veršiena”, tiks ir kiaulė – nors aš jos ir nemėgstu). Dar reiks: druskos, alaus ir vyno…”

Marčius Argentinoje

Marčius Argentinoje

© Tinklalapio ir jame skelbiamos informacijos naudojimo sąlygos »

Žymės: , , , ,

Bookmark and Share

Susiję straipsniai:

apie autorių

Tomas M.
Tomas M.
Tomas jau septyneri metai gyvena ir šoka Argentinos Tango Čikagoje, JAV. Kadangi per tiek laiko prisikaupė daugybė minčių apie Tango, kai turi laiko, jis mėgsta brūkštelt internete šį bei tą | Autoriaus archyvas: .

Pasidalinkite savo nuomone